paslūga

×pãslūga (brus. пacлyгa, l. posługa) sf. (1) 1. PK133 patarnavimas, pasitarnavimas: Sulauksi vaikų, turėsi pãslūgą Krkl. Negal būti didesnė paslūga dėl savo tėviškės, kaip smertis tų atvožnių žalnierių brš. Gera pãslūga geriau kaip piningas Krkl. 2. scom. [i]kas patarnauja, padeda: Nesidžiauk, močekėle, nebūs[iu] tavo paslūgėlė NS1305. Vis gegulė kukavo ..., paki iškukavo tėvo dukrelę, motulės paslūgėlę TŽI202. Aš esu našlaitėlė, svetimų paslūgėlė DvD383.